Navigacija
Rekomenduoti
Anime fanu puslapis

Anekdotas: inteligentai
Jonukas klausia tėčio:
- Tėti, kodėl vieni žmonės sako “aha”, kiti “taip”, o treti “jo”?
Tėtis jam atsako:
- Na, žmonės su pradiniu išsilavinimu sako “aha” – tai mužikai; su viduriniu sako “taip” – tai socialinis sluoksnis tarp mužikų ir inteligentų; o su aukštuoju – tikri inteligentai, jie sako “jo”.
- Tėti, tu sakei turįs nusipirkęs diplomą. Tada mes inteligentai?
Tėtis:
- Aha.
Skaitliukas
Peržiūrėti temą
Kas naršo čia? 1 svečias(i)
 Spausdinti temą
Pamisusiu mokslininku desimtukas
Audrius123
1. Vladimiras Demichovas ir jo �uo su dviem galvomis

i49.tinypic.com/r91q84.jpg

1954 metais, Taryb? chirurgijos asas Vladimiras Demichovas pristat? pasauliui savo �edevr?: �un? su dviem galvom. Jauno �uniuko galv?, kakl? ir priekines letenas V. Demichovas persodino suaugusiam vokie?i? aviganiui. Antroji galva (�uniuko) band? lakti pien?, ta?iau jis i�b?gdavo per nupjaut? stempl?. B?tyb? numir? po 5 dien?, kadangi prasid?jo organ? atmetimo procesas, sukeliamas imunin?s sistemos, ta?iau 15 met? b?gyje Demichovas dar 19 kart? kartojo �? �iurp? eksperiment?!



Dabar yra �inoma, kad Piet? Afrikos chirurgas Kristianas Barnardas (Christiaan Barnard), kuriam priklauso pirmoji pasaulyje s?kminga �irdies persodinimo �mogui operacija, laik? savo mokytoju Taryb? S?jungos mokslinink? Vladimir? Demichov?.



2. Stabinsas Firfas � gydytojas, g?r?s v?malus

i50.tinypic.com/ettu1w.jpg

Studentas, medikas Stabbinsas Firfas gyveno XIX a. prad�ioje Filadelfijoje. Pasteb?j?s, kad geltonoji kar�tin? da�niausiai siausdavo vasar?, o �iem? ji dingdavo, pri?jo i�vad?, kad min?toji kar�tin? nebuvo u�kre?iama. Nor?damas patvirtinti �i? teorij?, Firfas demonstruodavo savo pastangas visais ?manomais b?dais u�sikr?sti kar�tine, ta?iau jam vis nepavykdavo.



Prad?jo medikas nuo to, kad darydavo negilius ?pjovimus ir u�pildavo ant j? sergan?io �mogaus v?malus. Po to jis la�indavosi v?malus ? akis. Stabbinsas virindavo v?malus ir kv?puodavo j? garais. Taip pat jis pasigamino ampul? i� v?mal? ir i�g?r? j? pats. Galiausiai jis prad?jo gerti sergan?i?j? gelton?ja kar�tine �moni? v?malus, ta?iau vis vien liko sveikas!



Deja Firfas suklydo. Geltonoji kar�tin? yra labai pavojinga ir u�kre?iama liga, ta?iau reikia, kad ji pakli?t? ? kraujotakos sistem? tiesiogiai. Da�niausiai jos ne�iotojais buvo uodai � tod?l �ios ligos suaktyv?jimas ir buvo pastebimas vasaros metu.



3. Josefas Mengele � �mirties angelas�

i50.tinypic.com/9qxkwl.jpg

Jozefas Mengele � vienas i� SS gydytoj?, asmeni�kai �filtravusi?� belaisvius: nustatin?jo, kas tur?jo b?ti nu�udomas, k? reik?jo si?sti ? priverstinius darbus bei eksperimentus. Belaisvi? gretose jis b?davo �inomas kaip �mirties angelas�, kadangi jo pasirodymas prana�avo mirt? ir kan?ias. Jis vadovavo operacijai, kurios metu buvo susi?ti du berniukai (romai) siekiant sukurti siamo dvynius. Dvynuk? rankos stipriai p?liavo kraujagysli? pjovimo/siuvimo vietose. Mengele reguliariai imdavo identi�k? dvyni? krauj? tyrimams. �inomas faktas, kad imdamas krauj? i� dvynuk? kai kuriuos jis numarindavo. �A� negaliu patik?ti, kad Mengele laik? save rimtu mokslininku ir savo tyrimus taip pat laik? objektyviais ir rimtais. Jis papras?iausiai naudojosi savo galia. Jis buvo m?sininku � dauguma operacij? buvo daromos be joki? anestetik?. Kart? a� tapau skrand�io operacijos liudininku � Mengele pa�alino skrand�io dal? be jokio nuskausminimo. Kitos operacijos metu be jokios narkoz?s buvo pa�alinta �irdis. Tai buvo �v?ri�ka! Mengele buvo aps?stas vald�ios. Niekas niekada neklausdavo jo kod?l mir? �mogus? Nuo ko mir? tas ar anas? �moni? niekas neskai?iuodavo. Josef aklai tik?jo, kad visk? daro mokslo vardan. I�ties vis? jo veikl? galima apib?dinti vienu �od�iu � aps?dimas!� � prisimena buv?s Osvencimo belaisvis Aleksas Dekelis.



Josefas Mengele nurodymu ? duj? kameras buvo i�si?sta 40 000 �moni?. Mengele u�pildydavo savo laik? daugybe niek�i�k? akt?, pvz.: gyv? k?diki? i�darin?jimu; berniuk? ir vyr? kastracija be anestezijos; kr?sdavo moteris elektra teigdamas, kad toks bandymas nustato j? i�tverm?. �inomas atvejis, kai Mengele sterilizavo rentgeno spinduliais lenk? vienuoli? (moter?) grup?.



Ypating? �gydytojo� susidom?jim? suk?l? dvyniai. 1943 metais Mengele i�sirinkdavo dvynius i� naujai atvykdavusi? belaisvi? ir apgyvendindavo juos specialiuose barakuose. I� 3000 t?kstan?i? dvyni? i�gyveno tik 300. Josefo bandymai su �mon?mis prie�taravo medicinos etikai ir �mogi�kajai moralei. Bandym? tarpe buvo toki? baisi? proced?r?, kaip pvz.: vaiko aki? spalvos pakeitimas ?pur�kiant arba suleid�iant ?vairi? chemikal? ? akies obuol?, organ? amputacija� �mon?s, i�gyven? po �iauri? eksperiment? buvo vis vien nu�udomi.


4. Johanas Konradas Dipelis � dr. Franken�teino prototipas

i47.tinypic.com/2mgozfb.jpg

Johanas Konradas Dipelis, i�prot?j?s mokslininkas, i�ties gim? Franken�teino pilyje 1673 metais, �alia Darm�tadto miesto, Vokietijoje. Manoma, kad b?tent jis buvo pagrindinio Mer?s �eli romano �Franken�teinas� veik?jo prototipas, ta?iau �i versija iki �iol lieka gin?ytina.



Po teologijos, filosofijos ir alchemijos moksl? i�samaus nagrin?jimo jis suk?r? aliej?, tur?jus? tapti alchemik? svajone � am�ino gyvenimo eliksyru. Sud?tis baugina iki �iol: kraujas, kaulai ir kitos gyv?n? dalys. Tarp daugyb?s �darb?� buvo toki? eksperiment?, kaip pvz.: �mogaus k?no dali? virimas did�iuliame inde siekiant dirbtiniu b?du sukurti gyvyb? arba bandymas perkelti siel? i� vieno k?no ? kit? piltuvo, �arnos ir tepalo pagalba�



5. D�ovanis Aldini ir jo elektriniai �okiai

i50.tinypic.com/2uj2ecz.jpg

1780 metais ital? anatomijos profesorius Luid�is Galvanis (Luigi Galvani) nustat?, kad elektros ?tampa (i�krovos) ver?ia jud?ti negyv? varli? gal?nes. O kas nutikt?, galvojo jie, jeigu leisti elektros srovei tek?ti per �mogaus lavon??



Luid�io s?n?nas D�ovanis Aldini prad?jo turn? po Europ?, kurio metu jis si?l? publikai �lyk�t? ir baug? regin?. Pati baisiausia ir istorijoje i�likusi prezentacija ?vyko 1803 met? sausio 17 dien?, kuomet jis pajung? 120 volt? ?tamp? (nuo akumuliatoriaus) prie D�ord�o Forsterio (George Forster), serijinio �udiko lavono (buvo nuteistas mirti).



Kai Aldinis liesdavo laidais burn? ir ausis, �andikaulio raumenys tr?k?iodavo ir �udiko veide mat?si skausmo grimasos. Kair? akis atsimerkdavo, tarsi �udikas nor?jo pa�velgti ? savo kankintoj?. Pasirodymas i�kilmingai pasibaigdavo tuo, kad Aldinis pajungdavo vien? laid? prie ausies, o kit? ?ki�davo lavonui ? tiesi?j? �arn?. Lavonas prad?davo �lyk�?iai kratytis, ��okti�. Laikra�tis �London Times� ra�?: �Nenusimanan?iai publikos daliai (t.y. daugumai) gal?jo pasirodyti, kad nelaimingasis tuoj-tuoj prisikels�. Vienas i� reginio liudinink? buvo taip �okiruotas, kad netrukus po �pasirodymo� mir?.



6. Endrius Uras � �kotijos m?sininkas

i45.tinypic.com/30ti595.jpg

Gydytojas Andrew Ure �ymus ne tik d?l savo pasiekim? fizikoje bei ekonomikoje. Taip pat jis i�gars?jo d?l 4-i? bandym? su Metju Klaidesdeilo lavonu 1818 met? lapkri?io 4 dien?.



Pirmojo bandymo metu buvo atvertas pakau�is ir pa�alinta stuburo dalis. V?liau buvo ?pjauta kair? �launis ir kulnas. Prie kaklo ir �launies buvo pajungti du laidai, ko pasekoje prasid?jo nekontroliuojamos konvulsijos (smark?s viso k?no traukuliai). V?liau vien? i� laid? pajung? prie kulno ir ?jungus elektr? lavono koja tr?ktel?jo bei nust?m? asistent?.



Antrojo eksperimento metu buvo �pa�adinta� Klaidesdeilo diafragma, kas privert? or? v?l cirkuliuoti i� ir ? plau?ius � atrod?, tarsi lavonas kv?puoja. Endrius (Andrew) prane�?, kad Klaidesdeilo kraujas nesukre�?jo o kaklas po kartuvi? liko nesulau�ytas. �Gydytojas� buvo tikras, kad jam pavyks prikelti lavon?.



Tre?iojo eksperimento metu buvo pademonstruota labai ne?prasta ir bauginanti mimika po to kai Uras ?pjov? kakt?. Kai prie Klaidesdeilo veido buvo pajungti laidai, akivaizd�iai mat?si neapykantos, baim?s, nevilties, li?desio ir atsirado pasibais?tina perkreipta �ypsena. Veido grimasa taip paveik? �i?rovus, kad vienas gydytojas, nepasi�ym?j?s silpnu skrand�iu, i�kart i�?jo i� sal?s.



Paskutiniojo eksperimento metu Klaidesdeilas tur?jo prisikelti. Buvo ?pjautas smilius ir ? �aizd? buvo ?ki�tas laidas. Kai tik buvo pajungta ?tampa, lavonas pak?l? rank? ir nukreip? smili? ? publik?. Daugel? ap?m? nenusakoma baim? ir panika.



7. �iro I�i � japon? armijos karininkas

i49.tinypic.com/1ghzlj.jpg

I�i buvo mikrobiologu ir generolu-leitenantu kariniame biologiniame padalinyje 731 Japonijos Imperi�koje Kariuomen?je Antrojo Kinijos � Japonijos karo metu. Gim? �is �apdovanotas� �mogus �ibajamos kaime, ?ibo prefekt?roje, mok?si medicinos Imperatori�kajame Kioto universitete. 1932 metais jis prad?jo atlikin?ti slaptus eksperimentus. 1936 metais buvo suformuotas 731 padalinys. U� Kinijos miesto Charbino rib? I�i pastat? did�iul? kompleks?, sudaryt? i� 150 pastat?, u�?musi? daugiau nei 6 kv. km plot?�



? jo �nuopelnus� ?eina: gyv? �moni? (tame tarpe n?�?i? moter?, kurias apvaisindavo laboratorijos gydytojai) vivisekcija (organizmo tiriamasis operavimas); belaisvi? gal?ni? amputavimas bei bandymai sukeisti jas vietomis; k?no dali? kaitinimas ir �aldymas siekiant i�tirti gangrenos plitim?; granat? ir ugniasvaid�i? bandymai su gyvais �mon?mis. Kalinius apkr?sdavo virusais ir ligomis, siekiant i�siai�kinti lig? poveik? organizmams. Nor?dami i�tirti �u�leist?� venerini? lig? poveik? �iro vadovaujami �medikai� ty?ia apkr?sdavo vyrus ir moteris sifiliu bei gonor?ja.



D?ka nelie?iamyb?s, kuri? jam suteik? Amerikos kariuomen?, �iro I�i nekal?jo n? vienos dienos ir mir? b?damas 67 met? nuo gerkl?s v?�io� Apie jo �nuopelnus� yra i�leistas gan?tinai geras dokumentinis filmas, ta?iau mes nevie�insime jo, kadangi jis tikrai nerekomenduotinas silpn? nerv? �mon?ms� Norintys suras patys!



8. Serg?jus Briuchonenko � gyvos galvos k?r?jas

i49.tinypic.com/5bpxsp.jpg

Aplenk?s Vladimir? Demichov? Serg?jus Briuchonenko taip pat atlikin?jo �iaurius eksperimentus su �unimis, kurie pad?jo medicinai �irdies operacij? srityje. Jis suk?r? primityv? kraujotakos aparat? ir pavadino j? �auto�ektoriumi� (aparatas palaikantis �irdies ir plau?i? veikl?). Min?to prietaiso d?ka Briuchonenko pavykdavo i�saugoti �un? galvoms gyvyb?, t.y. atskirtos nuo k?n? galvos gal?davo �gyventi�. 1928 metais jis pademonstravo pirm? i� apra�om? �un?. Nor?damas ?rodyti, kad galva, gulinti ant stalo, yra gyva, mokslininkas parod?, kaip ji reaguoja ? dirgiklius. Briuchonenko trenk? per stal? ir galva kr?ptel?jo. Jis pa�viet? ? akis ir akys sumirks?jo. Jis netgi sumaitino galvai s?rio gabaliuk?, kuris tuoj pat i��oko i� stempl?s, sukeldamas publikai pasi�lyk�t?jim?�



�is mokslininkas prakti�kai vienas i� pirm?j? suk?r? dirbtin? gyvyb?s palaikymo sistem?, kadangi �uns galva buvo apr?pinama tiek krauju, tiek deguonimi.






9. Kevinas Uorvikas � pirmasis �mogus-kyborgas

i48.tinypic.com/34f0do7.jpg

Kevinas Uorvikas, Did�iosios Britanijos mokslininkas ir kibernetikos profesorius, tiek pasi�vent? robot? nagrin?jimui, kad paband? tapti pirmuoju �mogumi � robotu. 1998 metais po Uorviko oda buvo implantuotas primityvus RFID si?stuvas, kurio d?ka galima kontroliuoti dur?, �viestuv?, �ildytuv? ir kit? kompiuterini? ?rengini? veikl?. Pagrindiniu tikslu buvo suderinti si?stuvo veikl? su organizme vykstan?iais procesais.



2002 metais ? mokslininko nerv? sistem? buvo implantuotas sud?tingas neuroninis prietaisas, kurio d?ka buvo gauta prieiga prie nervini? impuls?. Eksperimentas pavyko: signalas buvo gan?tinai tikslus tam, kad mechaninis manipuliatorius gal?t? imituoti Uorviko rankos judesius.



V?liau buvo atliktas gerai i�reklamuotas eksperimentas: special?s mikro ?ipai buvo implantuoti ? Uorviko ir jo �monos organizmus, jie tur?jo sukurti telepatij? arba ry�io efekt?. Signalams si?sti buvo naudojamas internetas. Eksperimentas pavyko: pirm? kart? �monijos istorijoje tarp dviej? �moni? nervini? sistem? buvo sukurtas i�skirtinai elektroninis ry�ys. Uorviko tyrimai kibernetikos srityje t?siasi!



10. D�onas Lilis � suk?r? sensorin?s deprivacijos barokamer?

i47.tinypic.com/rwm6fc.jpg

�is mokslininkas, vedamas noro pa�alinti visus i�orinius veiksnius, veikian?ius smegenis, i�rado pirm?j? pasaulyje barokamer?: tams?, garsui nelaid? rezervuar? su �iltu s?riu vandeniu, kuriame subjektai gal?jo plaukioti ilgus laiko tarpus b?dami izoliuoti (deprivacijos b?senoje). Daktaras Lilis kartu su savo kolegomis buvo pirmasis, kas ry�osi i�bandyti savo �edevr?.



60-?j? prad�ioje jis su�inojo, kas yra LSD ir prad?jo eksperiment? sek?, kuomet jis vartodavo psichodelines med�iagas izoliuotose barokamerose, kuriose b?davo delfinai!



1980 metais Lilis vadovavo projektui, kurio metu jis band? d?styti delfinams sintezuot? kompiuteriu kalb?. V?liau jis suk?r? projekt? b?simai �komunikacijos laboratorijai�, kuri b?t? plaukiojan?ia svetaine, kur �mon?s ir delfinai gal?t? kalb?tis ta pa?ia kalba, kur jie rast? bendr? kalb?. D�inas numat?, kad ateis laikas, kuomet bangini? ir delfin? �udyn?s baigsis, �ne d?l ?statymo, kuris bus priimtas, o d?ka kiekvieno �mogaus, suvokian?io nuo pat gimimo, kad delfinai yra nuo seno gyvenan?ios kartu su mumis m?stan?ios b?tyb?s, turin?ios neapr?piam? �ini? ir nei�matuojam? gyvyb?s energij?. Delfinai � ne tie, kuriuos reikia �udyti, nes i� delfin? galima ko nors i�mokti�



Nor?damas i�siai�kinti, kas nutiks, jeigu smegenys bus izoliuotos nuo vis? i�orini? dirgikli?, mokslininkas 1954 metais suk?r? barokamer?. Valand? valandas plaukiodamas �iltame vandenyje, visi�koje tamsoje ir tyloje D�onas prad?jo reg?ti ai�kias vizijas. �Tai per daug asmeni�ka sakyti vie�ai�, � teig? mokslininkas. Eksperimento dalyviu haliucinacijas buvo sud?tinga klasifikuoti moksli�kai. B?tent tod?l jo tyrimai nebuvo u�drausti!



V?liau Lilis atsisak? tyrim? ir ?k?r? �Samadhi Tanks� ?mon?, kuri u�siima barokamer? namams gamyba. 1980 metais buvo nufilmuotas filmas �Altered States� kurio pagrindu tapo Lilio tyrim? rezultatai. D�onas mir? 2001 metais ir tapo savoti�ku �naujos eros� guru.



Paskutinius savo gyvenimo metus D�onas Lilis praleido Havajuose ir buvo �inomas d?l savo ekscentri�kumo ir tvirto polinkio ? ketamin? (anestezijoje naudojam? preparat?).



Be abejo, tai ne visas mokslinink? (arba bepro?i?) ir veikl? s?ra�as, kuri? tikrai nesiimt? ?prastos psichikos �mogus. Eksperimentai su �mon?mis jau neb?ra taip pla?iai atliekami (arba dabar jie yra geriau ?slaptinami), ko negalima pasakyti apie m?s? ma�uosius �giminai?ius�, su kuriais �iais laikais bando visk?, k? tik sugalvoja. J?s kada nors susim?stydavote apie tai, kiek gyv?n? reikia nu�udyti norint pagaminti vien? �nauj?� pienelio k?nui buteliuk??
Redagavo Laimmx 07/28/2012 17:06
 
EaSiLy
NETEISINGAI S?RAYTAS, NESVARBU AR BAISIAUSI? TUR??IAU SUPRAST NR1 AR NR2, VIS TIEK NETEISINGAI, NES YRA Uorvikas(NR9) kuris n?ra jau toks pami?lis, tiesiog nor?jo b?t robotu, ir kas ?ia tokio, dabar yra dar didesni? pami?li? ;;D Visoki? moni?-ka?i? ir t.t. 3.bp.blogspot.com/-XFCLHpKTmOc/TcLoY1tHdBI/AAAAAAAABdM/K-WCnVFlIl0/s1600/catmanDennis%2BAvner.jpg Firfas(NR2) Tiesiog nor?jo ?rodyti tiems kvailiams, kad ji neukre?iama, nu g?r? v?malus ir k?? Turb?t nesat mat? 2girls 1cup (laff;)
www.part.lt/img/b24965d6838049f1b0cdfe33912e281c835.gif
 
Audrius123
Sita tame apie pasimelius, o ne apie iskripusius psihopatus. :///
 
Svu
Man jie net neatrodo,kad būtų pamišę,labiau išradėjai.Gaila,kad tu taip manai...O šiaip tas šuo su dviem galvom tai gan keistai atrodo,manau tokio mano namuose nereikėtų.:D
Kyborgai man patinka,taigi pats truputį norėčiau pabūti kyborgu-terminaturium,bet užsivadinčiau K-18.:D
Viena foto prajuokino 8 nr. ir jo dar tas išradimas labai susijęs.:D
 
EroSennin
Nieko cia nuostabaus, visi mokslininkai daugiau ar maziau pamise(anah;)
media.giphy.com/media/26FPzhB5a993BncfS/giphy.gif

Santa and Satan. One brings dreams, the other brings despair. Theyre more or less the same.
 
http://myanimelist.net/animelist/xEroxSennin
Peršokti į forumą:
Atsitiktiniai anime


5


4


5


3


5


5
Powered by PHP-Fusion copyright © 2002 - 2019 by Nick Jones.
Released as free software without warranties under GNU Affero GPL v3.
Copyright © 2012-2013 AFW.lt.
Designed by Shake.
Coded by 42studio.eu